Visur ir visada yra pasirinkimas. Užstoti skriaudžiamą ar praeiti pro šalį. Pulti ant kelių melsti malonės ar stovėti išdidžiai.  Žaisti diplomatinius žaidimus ar pasakyti – tu ne prezidentas, mums ne pakeliui. Siekti užsidirbti kuo daugiau, ar pareikšti – tai pinigai, ant kurių laikosi kruvinas Baltarusijos režimas.

Atrodo, Lietuva ir vėl renkasi malonią dirbtinę šypseną. Siūlo derybas tarp Baltarusijos valdžios ir opozicijos. Bet juk tai reiškia neteisėtai išrinkto Baltarusijos prezidento pripažinimą iš vienos pusės. Kita vertus, Baltarusijoje nėra oficialios, formalios opozicijos, nes jai neleista atsirasti. Tad kokias derybas ir tarp ko siūlome?

Europos Sąjunga planuoja sankcijas režimą palaikantiems asmenims. Bijau, kad ir Lietuva kurs sąrašą asmenų, kuriems taikys sankcijas ir didžiuosis, kad vykdo bendrą politiką su ES. O režimas Minske vienus asmenis pakeis kitais, ir bus kaip buvo iki šiol.

Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija turi paskelbti, kad stabdo baltarusiškų prekių eksportą per savo šalis bei strateginių prekių importą į Baltarusiją. Labai svarbu tai daryti kartu su kaimynais, nes tik tada bus efektyvus spaudimas režimui. Pavienis šalių veikimas beprasmis. Jau girdžiu, kaip piktinasi iš baltarusiško eksporto bei importo uždirbančių įmonių vadovai – juk tai mūsų apyvarta, pajamos, pelnas, tai eurai! Prarasime rinkas, neteksime darbo vietų! Ir taip kiekvieną kartą, kai tik atsiranda sankcijos Rusijai ar Baltarusijai.

Bet turime pripažinti  – mes jau praradome krovinių apyvartą su Baltarusija. Bet ne dėl to, kad taip apsisprendėme mes. Taip apsisprendė Baltarusijos valstybinių Naftos perdirbimo įmonių Novopolocke ir Mozyryje darbininkai. Taip apsisprendė pagrindinio Baltarusijos valiutos šaltinio “Belkalij” koncerno kalio trąšų kasyklų darbininkai. Jie kuria streiko komitetus, nes nebenori savo darbu remti ir palaikyti neteisėtą ir kruviną Lukašenkos diktatūrą.

O ar Lietuva nori palaikyti šį režimą? Na, juk nedaug, tik truputį, dar šiek tiek iš to uždirbtume, nepulkime į kraštutinumus, būkime pragmatiški ir t.t…

Būkime pragmatikai, bet nebūkime cinikai. Mūsų paslaugos tenkinant strateginius Baltarusijos poreikius, yra ciniškas melas sau ir kitiems, saugantis Lukašenkos diktatūrą frazėmis apie pragmatizmą ir realizmą. Su tokiu “realizmu” kas nors galėtų ir branduolinį kurą iki Astravo pavežioti…

Baltarusijos strateginių įmonių darbininkai apsisprendė nekolaboruoti su diktatoriumi. O mes ir toliau siūlome diktatoriui abipusiai naudingus komercinius mainus? Tai tikrai ciniška, gerbiamieji. Turime paskelbti, kad savo paslaugomis neremsime diktatoriaus ir jo sukurto režimo.

Kartu tai ir atsakymas maloniajai kaimyninės šalies Prezidentei, sakančiai, kad mūsų sankcijos negali pakenkti Baltarusijos darbo žmonėms. Tie darbo žmonės jau patys atsisakė darbo ir uždarbio, nes suprato, jog svarbiau yra laisvė ir ori ateitis, o ne šeriamo, bet mušamo šuns dabartis..

O mes siūlome jiems – gal vis tik derėkitės su Lukašenka. Ir jums gal pavyks, ir mūsų ekonomika nenukentės.

Kreipiuosi į mūsų Ministrą Pirmininką S. Skvernelį, valdančiųjų partijų vadovus R. Karbauskį, G. Kirkilą, V. Tomaševskį. Jūsų rankose šiandien pasirinkimas – padėti Baltarusijos žmonėms ar Lukašenkos režimui? Saugosime idealus ar pragmatišką norą pasipelnyti iš automatų buožėmis mojuojančio diktatoriško režimo?

Koks jūsų pasirinkimas? Jis yra visur ir visada.