Valdantieji pavasario sesijoje beveik įgyvendino savo svajonę. Beveik. Mums, opozicijai, sunkiai, bet pavyko apginti demokratijos principus ir apsaugoti žmonių teisę į privatumą. Pavyko grąžinti į darbą Seimą ir į šiukšliadėžę pasiųsti planus sekti kiekvieną iš jūsų.

Pavasario sesija prasidėjo kovo 10 dieną. Po savaitės premjeras paskelbia karantiną ir su Seimo pagalba perima šalies valdymą į Vyriausybės rankas. Valstiečių lyderiai daro viską, kad nuo valstybei svarbiausių sprendimų būtų galima nušalinti Seimą.

Vis tik mūsų 30 metų statyta demokratija turi įrankių, kaip sustabdyti net tokius autoritarus, kaip valstiečiai. Taip, ne viskas įmanoma iš karto. Šiandien jie jau pakilę antrai bangai su valstybiniu banku ir vaistinėmis. Rudenį dar teks pakovoti.

Tačiau apibendrinant pastarųjų keturių mėnesių darbą opozicijoje galiu tvirtinti – jei ne opozicija, jau šiandien Lietuva gyventų keliais žingsniais arčiau Vengrijos ar net Baltarusijos.

Prisiminkite, kokiomis apokalipsėmis R. Karbauskis grasino visai Lietuvai, kai mes, liberalai, kartu su opozicijos partneriais siekėme grąžinti Seimą į darbą. Kaip valdančiųjų eiliniams Seimo nariams buvo uždrausta dalyvauti pirmajame ketvirtadienio posėdyje Seime, balandžio 23 dieną!

Ir buvo ko pykti – svajonė valdyti tik per Vyriausybę, truko vos vieną mėnesį. Būtent iki balandžio 23 dienos. Nors tada valdantieji visomis išgalėmis menkino opoziciją, jau po savaitės, kitą ketvirtadienį, jie tyliai susirinko į posėdį. Ir parlamentas pradėjo dirbti įprastu režimu.

Prisidengiant tuo pačiu karantinu buvo mėginama prastumti įstatymus, kurie būtų smarkiai suvaržę kiekvieno iš mūsų laisves. Būtų leidęs sekti kiekvieną per mūsų pačių telefonus. Nepavyko ir tai.

Vėliau privertėme Vyriausybę nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis ir buvo atšauktas karantinas.

Paskutinėmis sesijos dienomis žengėme labai svarbų žingsnį dėl didesnių galimybių suteikimo jaunimui. Seimas po pateikimo pritarė liberalų įstatymo projektui dėl leidimo jaunimui kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių.

Būtent galimybių kūrimas ir yra pagrindinė valstybės ir valdžios funkcija. Ne draudimai, ne suvaržymai, kurie žmones „pririša“ prie valdžios sprendimų ir pašalpų „malonės“. Tokia politika neturi ateities.

Šiandien mes turime galimybę mūsų šalį paversti regiono lydere. Jeigu sumaniai investuosime skolintus milijardus ir pradėsime pasitikėti savo piliečiais. Kuriančiais savo ir savo artimųjų ateitį.