Opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad neteisėtas valdančiosios Seimo daugumos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimas kelia rimtą grėsmę teisinei šalies sistemai. Kuo gali baigtis toks parlamento kišimasis į teismų sistemą, matyti Lenkijoje. Todėl Liberalų sąjūdis dėl tokių provokacinių valdančiųjų sprendimų Lietuvos teisėjų atžvilgiu kreipiasi į Europos Komisiją.
„Seimo valdantieji tik dėl jiems vieniems kol kas žinomų priežasčių šiandien nusprendė toliau gilinti savo pačių inicijuotą konfliktą: užuot pripažinę ir ištaisę padarytą klaidą, sąmoningai ją ignoruoja. Nors Seimo Etikos ir procedūrų komisija vienbalsiai pripažino, kad Seimo valdančiųjų balsavimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo yra neteisėtas, valdantieji atsisako tokį sprendimą taisyti, taip toliau ardydami mūsų valstybės teisinius pamatus. Nenorėdami, kad tai taptų sistema, apie tokį cinišką valdančiųjų teisinės viršenybės principų laužymą norime informuoti Europos Komisiją. Tai padaryti būtina, norint sustabdyti labai pavojingus procesus, kurie gali prasidėti po tokio precedento“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalai akcentuoja, kad Seimo valdančiosios daugumos teisinis nihilizmas paralyžiuoja vienos svarbiausių šalies institucijų darbą.
„Tai žemės drebėjimas mūsų teisinėje valstybėje. Taip, Seimas gali nepritarti Prezidento siūlymams paaukštinti vieną ar kitą pareigūną, tačiau jis negali žongliruojant įstatymais paskyrimą paversti atleidimu. Jei taip elgiamasi su Aukščiausiojo teismo teisėju, tuomet nė vienas pilietis negali tikėti įstatymų galiojimu ir apsauga. Tikėjimas įstatymais yra stipriai sudrebintas, per savaitę valdantieji nesugebėjo rasti elementaraus sprendimo šiai Seimo gėdai nuplauti. Užkulisiniuose žaidimuose paskendusi Seimo dauguma savo alogiškais sprendimais iš esmės paralyžiuoja vienos svarbiausių šalies institucijų darbą, mat Teismų įstatymas numato, kad laikinuoju Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) vadovu gali būti skiriamas tik didesnį teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis skyriaus pirmininkas. Tai reiškia, kad dabar reikia ieškoti ir naujo LAT Civilinių bylų skyriaus vadovo, ir naujojo laikino vadovo, kol bus paskirtas nuolatinis. Visi laikinai pareigas einančių teisėjų sprendimai ir teisėjų kolegijų sprendimai gali būti kvestionuojami, kaip gimę iš neteisės. Panašu, kad Lietuvos valdantieji lygioje vietoje sukėlę dirbtinį konfliktą tik aklai kopijuoja kaimyninės Lenkijos valdžią, kurios konfliktai su teisėjų bendruomene plačiai nuskambėjo per visą Europą“, – tikina liberalas Simonas Gentvilas.