Alytaus gaisro pamokos – neišmoktos. Naujausias incidentas Jonavos „Achemos“ gamykloje, kai dėl technologinio sutrikimo į aplinką pateko padidintas chemikalų kiekis, o atsakingos tarnybos vėl „pamiršo“ tinkamai informuoti vietos gyventojus rodo, kad aplinkosaugos sistema šlubuoja. Tokią išvadą po susitikimo su Aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika padarė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.

„Po valandos diskusijų su Aplinkos ministru man ramiau nepasidarė. Greičiau priešingai. Praktiškai nė į vieną frakcijos nario klausimą, o jų buvo ne viena dešimtis, nebuvo atsakyta dalykiškai ir konkrečiai, o visas pokalbis „skendo“ biurokratinių formuluočių rūke. Panašu, kad bent jau Aplinkos ministerija Alytaus gaisro pamokų neišmoko: vėl atsiliekama tiek su praktine komunikacija, tiek su specialistų įsitraukimu – dirbama inertiškai lėtai ir biurokratiškai. Vėl neveikia ir tokiais atvejais labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Kaip pripažino pats ministras – po incidentų „gyventojų informavimas visiškai šlubavo“, – apibendrindama Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikimą su Aplinkos ministru tvirtina Liberalų sąjūdžio pirmininkė, frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Diskusijoje su Aplinkos ministru buvo aptarta ne tik tai, kas konkrečiai buvo (ne)padaryta per du mėnesius po Alytaus gaisro ir kodėl ekologinę katastrofą sukėlusios įmonės veikla iki šiol nėra sustabdyta. Diskutuota ir dėl to, kodėl nepaisant nuolatinių Klaipėdos gyventojų nusiskundimų dėl nuolatinės taršos Vyriausybė iš pradžių nori, kad būtų patvirtintas uosto plėtros planas, o tik vėliau svarstomi galimi aplinkosauginiai reikalavimai.

„Kęstutis Mažeika jau pusmetį tik nešioja ministro antpečius, bet nieko realaus nedaro vardan aplinkosaugos. Du mėnesiai po Alytaus gaisro – nepakeistas nė vienas teisės aktas. Uosto Bendrasis planas patvirtintas be tinkamų kompensacijų Klaipėdos miestui ir taršos įstatymų priėmimo Seime. Nuo naujų metų nauji ribojimai užguls žemės ir miškų savininkus, bet ministerija nenumatė 2020 m. biudžete nė vieno euro nuosavybės ribojimams kompensuoti. Aplinkosaugos darbuotojai naujus metus pasitinka su 3 mln. eurų atlyginimų deficitu“, – tikina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai atkreipė ministro dėmesį ir į nelogiškumais perpildytą Aplinkos ministerijos parengtą automobilių registracijos mokesčio įstatymą, kurį bandoma pateikti kaip kovos su tarša priemone. Susitikime taip pat nerasta supratimo ir dėl to, kodėl vietoj veikiančios statybininko kortelės reikia kurti naują, Vyriausybės administruojamą, statybininko kortelę.

„Valdžia, nepaisydama nieko, apsisprendusi „išradinėti dviratį“. Aplinkos ministras renkasi Vyriausybės parengtą statybininko kortelės variantą, kuris mokesčių mokėtojams papildomai kainuos apie 1,5 mln. eurų, vietoj jau funkcionuojančios ir biudžetui nė cento nekainuojančios Statybininkų asociacijos paruoštos kortelės. Aiškinimas, kad kortelės diegimu negali užsiimti asociacija nepagrįstas, nes taip daro beveik visos Europos šalys. Tiesiog tai – dar vienas valdžios nepasitikėjimo verslu ir asocijuotomis struktūromis pavyzdys“, – atkreipia dėmesį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys.