Žodžiu, viskas prasidėjo ketvirtadienį. Seime. Susiginčijau aš posėdžio metu su tokia kylančia valstietiškai žalia politikos demagogijos žvaigžde – Tomu Tomilinu. Dėl ko? Dėl draudimų. Valstiečiai be jų užtrokštų kaip be deguonies. O čia scenoje dar įpučiama dūmų. Tabako dūmų. Gero nelauk.
Veiksmas vyko po dar vieno (101 ar 102. Nebesuskaičiuoju.) draudimo įstatymo pristatymo, kuris, kaip paaiškėjo, yra būsimų sankcijų prognozė, dar nepriimtam draudimo rūkyti balkonuose įstatymui.
Žodžiu, taip. Yra draudimo rūkyti įstatymas, kuris nepriimtas, bet jo autorius jau taiso jį. Pildo sankcijomis. Baudos nuo 90 iki 150 eurų. Nei daug, nei mažai. Už ką, vyrai ir moterys? Už ką mus taip? Už tai, kad jeigu tu nepraneši (o gal tiksliau – neįskųsi), kas rūko balkone – gausi baudą. Pagal tokią p. Tomilino logiką, profesionali skundų rašytoja A. Širinskienė tiesiog privalo apskųsti tokį Seimo narį E. Gentvilą, nes vis dar rūko balkone tas žalčius. Pats mačiau. Ir Seimo rūmuose, ir bendrabutyje. Beje, abu labu – A.Š ir E.G. dar ir tame pačiame bendrabučio (prašau nemaišyti, yra Seimo bendrabutis, ne viešbutis) narvelyje (laiptinėje) gyvena.
Tokia vat gali nutikti istorija. Bet čia, kaip sako toks tūlas „dėdė Volandas“, primerkęs skirtingų spalvų akis, būtų dar pusė bėdos. Didžiausias fokusas yra tai, kad rūkymas (draudimų partijos atstovų pastangomis) yra prilyginamas nusikaltimui, kurį galima fiksuoti. O kaip su įrodymais, paklausite? Na, tarkim, žmona žiemą džiausto skalbinius balkone ir nuo jų kyla garas, o skundikas stovi apačioje ir juos fiksuoja mygtukiniu Nokia telefonu. Tai čia yra kaip? Jam pasirodė, ar kaip? Beje, dar vieno valstiečių deputato S. Tumėno tąkart posėdžių salėje buvo replikuota, kad žmona turbūt skalbia su skalbimo mašina „Ryga 12“ (nežinantiems – tai tokia skalbinių naikinimo dėžė, kuria sovietmečiu buvo tiesiogine to žodžio prasme naikinama skalbinių ir skalbėjų sveikata). Buvo atsakyta, kad pats deputatas ko gero nieko nėra niekada skalbęs, nes garuoja ne mašina, o žiemą į balkoną išnešti ir išdžiaustyti skalbiniai.
Apibendrinimai ir išvados. Esu liberalas. Liberalai visada buvo prieš draudimus, juo labiau – neadekvačius. Esu už tai, kad su rūkančiu kaimynu visų pirma būtų kalbamasi, tariamasi, galbūt ir susitarta, jog žiauriai negerai yra rūkyti, o dar ir aplinkiniams kenkti. Žodžiu kaimynėli, „rūkyk į sveikatą“, o bet tačiau – neversk kaimynų uostyti dūmų. Juk norint galima apsieiti ir be policijos. Kuri ir taip darbo turi.
Beje, tabakas sparčiai keliauja į užmarštį. Tai suprasdami valdantieji pakėlė akcizą bedūmei rūkymo alternatyvai „IQos’ui”. Nes iš karto suskaičiavo, kad akcizo pakėlimas 60 procentų sparčiai populiarėjančiai prekei – tiesiog tobulas pažadukų biudžeto skylės kamštukas. Nes, valstiečių pažadų – už milijoną, o vat konkrečiai gydytojui, mokytojui, o jau po „Alytaus pragaro“ ugniagesiui, – privalomai atlyginimą pakelti ir vėl nėra už ką. Na, nėra pas valstiečius pinigų, nėra. Nors tu ką.
Istorija, kad tau, muziejaus direktoriau, pakėlėme algą, bet tavo įstaigoje galima apsieti ir be tualetinio popieriaus, įgauna kitus kvapus. Nes taip kvepia nesąmonės. Taip kvepia, o gal vadinkime daiktus savo vardais – smirdi ir paskutinis (šią savaitę, mėnesį, ketvirtį, pusmetį….) draudimas.
Beje, esu šališkas – mečiau rūkyti 2008 metais. Kaip buvęs eksrūkorius, priimu visus buvusius ir esamus kaltinimus dėl tabako pramonės lobavimo, rūkymo, kaip prasmingo laisvalaikio praleidimo bei tabako ar dūmų be dūmų protegavimo.
Ir vėl vaikai po balkonu indėnus žaidžia – bus dūmų.