Seimas po pateikimo pritarė Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo parengtoms Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, kurių tikslas – sumažinti ribą, pagal kurią politinių partijų ir jungtinių kandidatų sąrašai galėtų gauti mandatus Lietuvos parlamente.

„Savaitgalį įvykę pakartotiniai rinkimai į atsilaisvinusias Seimo narių vietas gal ir ne visai tiksliai, tačiau vis dėlto rodo gerokai sumažėjusį gyventojų susidomėjimą Parlamento rinkimais. Tuo tarpu reikalavimai Seimo rinkimuose dalyvaujančioms partijoms išlieka ypač aukšti. Todėl akivaizdu, kad šiuo metu mažesnių partijų, ypač jei jos negauna valstybės dotacijos, konkuravimo bei jų rinkėjų atstovavimo Seime galimybės yra ribotos. Politinių jėgų atstovavimą bei įvairovę Seime didintų nuošimčio nuo Seimo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų mažinimas. Jis reikalingas tam, kad daugiamandatėje apygardoje partijos kandidatų ar jungtinis kandidatų sąrašas galėtų gauti Seimo narių mandatų. Manau, kad tai skatintų politines jėgas labiau ieškoti kompromisų Seime ir kartu užtikrintų platesnį visuomenėje esančių nuomonių atspindėjimą“, – teigia rinkimų įstatymo pataisų iniciatorius, liberalas Simonas Gentvilas.

Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. S. Gentvilas siūlo sumažinti ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatai patektų į Seimą jei partija rinkimuose perkoptų 4 proc. ribą, o jungtinių kandidatų sąrašas – pasiekęs 6 proc. ribą.

„Jeigu būtų pritarta mano siūlomoms Seimo rinkimų įstatymo pataisoms – tai būtų ir rinkimų kartelės suvienodinimas su savivaldos rinkimais, nes šiuo metu savivaldos rinkimuose galioja būtent 4 proc. ir 6 proc. ribos. O jei kai kam atrodo, kad 4 proc. kartelė yra maža – tai 4 proc. yra beveik 60 000 rinkėjų arba visi balso teisę turintys Panevėžio gyventojai. Beje, Vakarų Europoje yra ir dar žemesnių rinkiminių barjerų pavyzdžių: Austrija ir Norvegija – 4 proc., Danija – 2 proc., Olandija net 0,67 proc. kartelė patekimui į parlamentą“, – atkreipia dėmesį parlamentaras.

S. Gentvilas taip pat siūlo sumažinti ribą, pagal kurią jungtinių kandidatų sąrašas galėtų atgauti rinkimų užstatą – pagal įstatymo projektą jungtinių kandidatų sąrašui užtektų įveikti 2 proc. ribą, kad galėtų atgauti rinkimų užstatą. Šiuo metu galioja nuostata, kad pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jeigu kandidatų sąrašas ar kandidatas rinkimuose surinko ne mažiau kaip 3 proc. atitinkamoje rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

„Demokratinėje valstybėje svarbu užtikrinti kuo įvairesnių nuomonių atstovavimą, o šie pakeitimai būtent tai ir leistų padaryti“, – mano Seimo narys S.Gentvilas.

Tolesnis Seimo rinkimų įstatymo pataisų aptarimas, kurioms po pateikimo Seimas vakar pritarė absoliučia balsų dauguma, į Parlamento posėdžių salę turėtų sugrįžti lapkričio pabaigoje.