V. Čmilytė-Nielsen. Ar valdančiųjų svajonė – silpnas, sumažintas Seimas ir autoritarines galias turintis premjeras?

2019-04-23 / Viktorija Čmilytė-Nielsen
V. Čmilytė-Nielsen. Ar valdančiųjų svajonė – silpnas, sumažintas Seimas ir autoritarines galias turintis premjeras?

Dabartiniai valdantieji tikrai pateks į istoriją. Ne tik kaip vieni nekompetentingiausių, bet ir kaip vieni pavojingiausių politikų demokratinei Lietuvos raidai. Šiandien jie siūlydami Vyriausybei, ypač – premjerui, suteikti pavojingai daug galių, kvestionuoja mūsų Konstitucijoje aiškiai įtvirtintą valdžių padalijimo principą.

Naujausia, galimai antikonstitucinė, šios Vyriausybės iniciatyva – Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projektas, yra LVŽS valdymo apogėjus. Jo esmė – visos valdžios sutelkimas Vyriausybės rankose. Valdantieji siūlo numatyti, kad Vyriausybė nustatytų strateginius tikslus tokioms institucijoms, kaip Teismai, Seimas ar VRK. Taip būtų sudarytos prielaidos ministrams daryti įtaką nepriklausomų ir jiems nepavaldžių institucijų biudžetams. Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui.

LVŽS svajonė – silpnas, sumažintas Seimas ir autoritarines galias turintis premjeras? Ar tokia jų demokratinės Lietuvos vizija? Koks kitas žingsnis? Prezidento rinkimas Seime ir dalies jo galių perdavimas premjerui? Istorija pilna pavyzdžių, kur nukeliauja valstybė, kai valdžia sukoncentruojama vienose rankose. Mes turime aiškų ir saugų valdžių padalijimą tarp Seimo, Vyriausybės ir teismų. Tvirtas ir nepriklausomas institucijas. Visa tai valstiečiai pasiruošė sudaužyti į šipulius.

Galima tik spėlioti, kurie pastarųjų metų konfliktai paskatino valdančiuosius nutarti, kad, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministras turėtų „koordinuoti“ Prezidentūros ar Valstybės kontrolės veiklą ir kelti šioms institucijoms „strateginius tikslus“. Ne mažiau stebina ir siūlymas Teisingumo ministrui pavesti „koordinuoti“ Konstitucinio teismo ir Teismų veiklą bei kelti strateginius tikslus šioms institucijoms. Šiais siūlymais valdantieji kėsinasi į institucijas, kurių nepriklausomumas ir savarankiškumas yra esminė demokratinės valstybės sąrangos sąlyga.

Projektu siūloma nustatyti, kad „viešosios politikos sritis“ yra ministro „koordinuojama valstybės veiklos sritis“. Ar ši nuostata reiškia, kad Vyriausybė nuo šiol būtų ne tik vykdomoji, bet ir „koordinuojanti“ valdžia? Numatoma, kad Vyriausybė pati nusistatinėtų biudžeto vykdymo kriterijus ir galėtų juos kaitalioti kada panorėjusi, apeidama Seimą.

Kas LVŽS skatina imtis tokių destruktyvių veiksmų? Ar tai – pasiruošimas dirbti su jiems nepalankiu prezidentu, nes jų kandidato galimybės tirpsta kasdien? Suvokimas, kad planą „laimėti visus šių metų rinkimus“ jau galima išmesti į šiukšlių dėžę?

Viena akivaizdu – valdančiųjų kadencijai einant į pabaigą, imamasi vis didesnį pavojų Lietuvos demokratijai keliančių iniciatyvų, po kuriomis slepiasi dūžtančios politinės ambicijos ir neišsipildžiusios svajonės.

liberalus