Kai prieš savaitę Europos Parlamente su kolegomis rengėme diskusiją apie Europos visuomeninių žiniasklaidos kanalų problemas, neturėjau įtarimo, kad Lietuvoj valstiečių valdžia užsimos ne tik prieš LRT, bet ir prieš visą nepriklausomą žiniasklaidą apskritai.

Ir štai paaiškėjo, kad ši valstiečių Vyriausybė tiesiog nori užčiaupti žurnalistus, apribodama jiems prieigą prie svarbiausių duomenų, ir taip praktiškai sužlugdydama nepriklausomus tyrimus. Ką gi – su LRT buvo išsibandyta, pamatyta, kad galima buldozeriu eiti toliau. Dabar apynasris visai žiniasklaidai.

Mano asmeniniu įsitikinimu – labai silpna ir kvaila yra ta valdžia, kuri laisvo žodžio bijo. Taip pat esu tikras, kad žmonės tuos veiksmus greitai įvertins. Jau nekalbu apie ES ir žiniasklaidos laisvę prižiūrinčias tarptautines institucijas, kurių pozicija, manau, bus labai vieninga.

Vis dėlto šiandien yra proga išsamiau aptarti, nuo ko iš esmės prasidėjo didesnės apimties valdžios atakos prieš žiniasklaidą – taigi pakalbėkime apie LRT.

Ką reiškia valdžių atskyrimo principas, kas yra „valstybinis“ ir kas – „visuomeninis“, kai kalbam apie politinę valdžią ir nacionalinę žiniasklaidą? Turintiems politinę valdžią tenka priminti, kad visuomeninis toli gražu nėra valstybinis, ir kad valdžia šiaip jau neturi teisės visuomeninės žiniasklaidos „valstybinti“, spausdama ją dėl turinio, medijos valdymo būdų ar finansavimo.

Ne tik Lietuvoje, tai galioja visai Europai, nes mėginimai daryti politinę įtaką žiniasklaidai, ypač visuomeninei, nėra tokie reti. Kaip politikui man gėda matyti, kuo virto šios Seimo daugumos karas su nacionaliniu LRT kanalu (kurį, beje, Seimo pirmininkas prieš porą metų tebevadino valstybiniu).

Ar prie žodžio laisvės ir demokratijos prisidės nauji politikų bandymai pagal savo pageidavimus pertvarkyti LRT valdymą? Nematau, kaip. Aišku, visiems mokesčių mokėtojams svarbu žinoti, ar skaidriai leidžiami jų pinigai (taip pat ir tokiose organizacijose kaip LRT). Bet ar tirti tokius dalykus, keisti visuomeninio kanalo valdymą yra žmonių valdžioje – politikų – reikalas?

Žinoma, turintiems slaptų ketinimų patogiausia apsimesti naiviais. LRT tyrimo atveju tą matėme nuolat. Deja, tokiomis sąlygomis praktiškai neįmanoma diskusija apie laisvą žodį ir demokratiją.

Verta atkreipti dėmesį į detales. Nuo to laiko, kai Seimo valstiečiai pradėjo tirti LRT, pasikeitė ne vien šio kanalo vadovybė. Galima konstatuoti faktą, kad LRT dėl vienų ar kitų priežasčių debatų laidų nebeveda vienas populiarus žurnalistas, kėlęs vienos politinės jėgos lyderiui nepatogius klausimus. Galima konstatuoti ir tai, kad dabar vienos politinės jėgos lyderis (taip pat ir jo kolegos) vėl lankosi bei diskutuoja LRT eteryje.

Kokia situacija Europoje? Spaudimą dėl turinio ar finansų jaučia ne vienos valstybės visuomeninis transliuotojas. Briuselyje prieš savaitę vykusioje diskusijoje Čekijos visuomeninės televizijos atstovas pasidalino, kad šalies prezidentas aštriai kritikuoja žurnalistų darbą ir atsisako dalyvauti Čekijos visuomeninio kanalo rengiamose laidose. Austrijos visuomeninio transliuotojo atstovas pripažino, kad pastaruoju metu valdžios ir vyriausybės įgyja vis didesnę įtaką visuomeniniuose žiniasklaidos kanaluose.

Kai demokratiją branginančios šalys sutinka, kad nepriklausomi visuomeniniai žiniasklaidos kanalai yra vienas pagrindinių garantų laisvam žodžiui ir įvairovei, tai reiškia, kad vardan šitos laisvės dar reikės rimčiau pakovoti.