Liberalai Simonas Gentvilas ir prof. Kęstutis Glaveckas pristatė skaitmeninės ekonomikos ir valstybės valdymo modelio pilotinį projektą, kuriuo Lietuva atsikratytų biurokratijos bei sukurtų galimybes generuoti žymiai didesnes pajamas.
„Iš tiesų, mūsų valstybė buvo ir tebėra papuolusi į biurokratijos paragrafo pinkles, nes pastaroji pasirodė turinti didesnį lankstumą, organizuotumą ir, svarbiausia, konsoliduotą antrinę politinę valią. Toliau gyventi pagal seną valstybės ir ūkio valdymo modelį nebegalima ir nebeišeina – ne tik pasaulis, bet ir Lietuva pasikeitė. Dabartinio valstybės valdymo išbiurokratinimui yra tik vienintelė išeitis, kurią diktuoja šiuolaikiniai pasaulio iššūkiai – skaitmeninė ekonomika ir skaitmeninis valdymas“, – sako profesorius K. Glaveckas.
Jo teigimu, Lietuva, darydama tik kosmetines reformas ir atitolindama esmines, anksčiau ar vėliau vis tiek turės jas padaryti. Parlamentaras siūlo daugiau dėmesio atkreipti į skaitmenizaciją ir technologijas išnaudoti efektyviam valstybės valdymui.
„Valdymo reforma turi eiti ne tik lygiagrečiai per visas sritis, bet ir didinant valstybės investicijas į naujas technologijas, kuriant naujas, efektyvias darbo vietas. Tik tada galima tikėtis sėkmingos valdymo reformos, ekonomikos intensyvinimo procesų“, – teigia prof. K. Glaveckas.
Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto, blockchain, IT, Big Data technologijos ir robotizacija visame pasaulyje neįtikėtinu greičiu keičia vartojimo rinką, tačiau Lietuvoje, kalbant apie viešąjį sektorių, naujos technologijos yra ignoruojamos.
„Praėjusią savaitę technologijų politikos pasaulyje įvyko du labai svarbūs įvykiai – tai „Cambridge Analitica“ įmonės per „Facebook“ nelegaliai gautų asmeninių duomenų panaudojimo skandalas ir Europos Komisijos paskelbti 3 proc. apyvartos mokesčiai didžiosioms tech bendrovėms. Lyginant su pasaulinėmis technologijų įmonėmis, valstybė turi milžiniškus duomenų resursus, kuriais nesinaudoja. Šiandien mes Lietuvoje turime 196 registrus, kurie veikia neefektyviai ir jų sinergija išnaudojama labai silpnai. Technologinės bendrovės sugebėjo pačios susirinkti ir efektyviau panaudoti duomenis, už valstybes, kurios gauna duomenis reikalaudamos įstatymais. Tačiau, turėdama didžiulius resursus duomenų, valstybė sėdi kaip šuo ant duomenų šieno, ir jų nepanaudoja gerovės ir efektyvumo kūrimui“, – komentuoja S. Gentvilas.
Parlamentaro teigimu, valstybė, turėdama tiek duomenų, galėtų juos išnaudoti efektyviai, tačiau viešajame sektoriuje pamirštamos naujos technologijos ir daromos reformos, kurios valstybės valdymo nekeičia.
„Dirbtiniam intelektui milžiniškai optimizavus technologinių bendrovių veiklą, Vakarų pasaulyje kalbama apie naujus mokesčius ir bazines pajamas darbo netekusiems gyventojams. Tuo tarpu mūsų naujieji Valstybės tarnybos ir darbo kodekso įstatymai visiškai ignoruoja atsivėrusias revoliucines galimybes ir artėjančią darbo rinkos revoliuciją“, – pastebi S. Gentvilas.