Visų demokratinių šalių parlamentuose vienaip ar kitaip yra užtikrinamos opozicijos teisės. Jos yra apibrėžtos ir Lietuvos Seimo Statute, turinčiame įstatymo galią. Tarp visų opozicijos teisių (klausti, pasisakyti, iškviesti ministrus ar kitus pareigūnus) bene svarbiausia yra teisė teikti įstatymų projektus. Seimo Statutas numato, kad per Seimo sesiją opozicijos teikiamiems projektams skiriami trys popietiniai posėdžiai (9-10 darbo valandų per sesiją, t. y. per pusmetį). Akivaizdu, kad mažoka, bet realybė yra dar nuožmesnė.

Dažniausiai Lietuvos Seime opoziciją sudarydavo 2-3 frakcijos. Šiame Seime po Socialdemokratų frakcijos skilimo 2017 m., yra net 5 opozicinės frakcijos – Liberalai, Konservatoriai, Socialdemokratai, Tvarka ir teisingumas bei Lenkų rinkimų akcijos frakcija. Prie opozicijos visada priskiriama ir Mišri Grupė, kurią sudaro jokiai frakcijai nepriklausantys parlamentarai. Taigi, opozicijai skirtą 9-10 valandų laiką per pusmetį dalinasi net 6 Seimo frakcijos (grupės) proporcingai pagal jų dydį.

Vieno įstatymo projekto pateikimas užtrunka 20-25 minutes – pristatymas, atsakymai į klausimus, pasisakymai dėl motyvų, balsavimas. Kuklus bendras opozicijai skirtas laikas atveda prie paradoksų. Štai Liberalų Sąjūdžio frakcija 2017 m. seimo rudens sesijai registravo 54 įstatymų projektus. Iš jų per opozicinę darbotvarkę spėjome pateikti tik… 4. Dar gerai, kad bemaž 10 projektų „įspraudėme“ į kitus kasdienių darbotvarkių plyšius. Tokia pati realybė ir su kitų opozicinių frakcijų registruotais projektais.

Tuo metu valdantieji (valstiečiai ir Socialdemokratinė Darbo frakcija) dosniai naudojasi likusiu laiko limitu. Pritrūkus Vyriausybės paruoštų įstatymų projektų, prasideda valdančiosios daugumos Seimo narių fantazijos. Vien gruodžio mėnesį Seimas svarstė keliolika projektų, kurie net nebuvo rudens sesijos darbų programoje ir valdančiųjų buvo skubiai registruoti vos prieš kelias dienas.

Tuo metu opozicijos prieš pusmetį ar metus registruoti projektai taip ir nepasiekia Seimo salės.

Akivaizdu, kad būtina keisti Seimo Statutą, numatant realią opozicijos galimybę pateikti parengtas ir registruotas įstatymų iniciatyvas. Iki šiol valdantieji teigdavo – „nieko negalim padaryti, toks Statutas“, tad tikiuosi, kad į opozicijos teisių išplėtimą bus atsižvelgta. Juolab, kad yra supratimas, kad šiandien esi valdančiojoje daugumoje, o ryt – jau opozicijoje. Juk ką tik taip nutiko su Socialdemokratais…

Pažiūrėsime, ar valdantieji ateityje bus geranoriški ir toliaregiški. Bent iki šiol tokie nebuvo. Juk jau antrąją šios kadencijos darbo dieną (2016.11.15) jie pakeitė Seimo Statutą  ir vietoje frazės „opozicijai priklauso ne mažiau kaip 2 Seimo Pirmininko pavaduotojai“ įrašė „opozicijai priklauso 1 Seimo Pirmininko pavaduotojas“. Tokia Statuto pataisa atvedė prie stulbinančios disproporcijos Seimo vadovybėje. Valstiečiai be Seimo Pirmininko turi 2 jo pavaduotojus (R. Baškienę ir A. Nekrošių). Dar 2 pavaduotojus turi vos iš 12 Seimo narių sudaryta Socialdemokratinė Darbo frakcija (I. Šiaulienė ir G. Kirkilas). O štai visai opozicijai atiteko tik viena pavaduotojo vieta – I. Degutienei. O juk opozicija sudaro net pusę visų Seimo narių skaičiaus!

Gruodžio mėnesį pateikiau Seimui svarstyti Statuto pataisą, numatančią grąžinti opozicijai teisę į 2 Seimo vicepirmininkus. Deja, valdantieji ignoravo tokį teisėtą opozicijos norą ir šį projektą atmetė. Ir dar daugiau – papildomu balsavimu net atėmė galimybę šį projektą tobulinti.

Štai dėl ko ir abejoju – ar tikrai valdantieji susimylės ir numatys daugiau laiko opozicijai teikti ir svarstyti jos parengtus projektus?  Bent jau iki šiol tokio geranoriškumo trūko. Na, bet neprarandu vilties.