Lietuva tarptautiniame Žurnalistų be sienų organizacijos sudaromame Pasaulio žiniasklaidos laisvės reitinge užima 36 vietą ir stabiliai atsilieka nuo savo kaimynių Latvijos ir Estijos. Užuot rėmus ir ginus žodžio laisvę, praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos projektui įpareigoti žiniasklaidos priemones deklaruoti išsamius duomenis apie savo reklamos davėjus, akcininkus, redaktorių kontaktus ar savo pažeidimus.

„Šiaurės ir Baltijos valstybių regione išraiškos laisvė yra ypatinga vertybė. Tokiu įstatymu rizikuojame dar kartą pabloginti savo įvaizdį“, – apie Kultūros ministerijos projektą sako parlamentaras Arūnas Gelūnas.

Neatsitiktinai šalies Prezidentė metiniame pranešime atkreipė dėmesį, kad per pirmus šios Seimo kadencijos metus Lietuvos demokratijos tėvo Kazio Griniaus metinės palydėtos net keturiais pasikėsinimais į žodžio laisvę.

„Vyriausybė neria apynasrį laisvai žiniasklaidai ir tai tikrai neigiamai įvertins tarptautinės demokratiją stebinčios institucijos. Vietoj to, kad mūsų Vyriausybė pažabotų pačios valdomo viešojo sektoriaus išlaidas „už tylą“ arba „eterio užpirkimą“, kaltė ir dėmesys nusukamas į žiniasklaidą ir stengiamasi sukaupti duomenis apie jos pajamas, turinį. Taip nukreipiamas dėmesys nuo prastai dirbančio viešojo sektoriaus ir kaltė suverčiama žiniasklaidai. Atsakymas paprastas – Vyriausybei audituoti reikia ne žiniasklaidą, o valstybės ir savivaldybių institucijas“, – komentuoja Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas.

Seimo liberalų nuomone, profesionali ir nepriklausoma žiniasklaida Lietuvoje vystysis tik didinant jos finansavimą, o šioje kadencijoje laisva žiniasklaida yra tik nuosekliai silpninama.