Naujoji Seimo dauguma dirba jau pusę metų. Valstiečiai dar nespėjo įvykdyti nė vienos pažadėtos reformos, tačiau alkoholio vartojimo draudimų klausimu, atrodo, pasuko bekompromisiniu keliu. Žinant, kad dalis žmonių Lietuvoje vis dar ilgisi „kietos rankos“, prasidėjusį draudimų vajų galiu suprasti – juk reikia bent taip pateisinti rinkėjų lūkesčius.

Tačiau didžioji problema yra ne pats Alkoholio kontrolės įstatymas bei nauji draudimai. Šio įstatymo svarstymas galutinai išryškino santykį tarp naujos valdžios ir visuomenės.

Modernioje Vakarų demokratijoje valdžios ir visuomenės santykių pagrindas yra tarimasis ir susitarimas. Prievartinis valdžios galių prieš piliečius demonstravimas nėra Europos ar Vakarų demokratijos metodas. Tai azijatiškos politinės kultūros metodas, Europoje pasibaigęs su Renesanso epocha ar bent jau baudžiavos panaikinimu. Valdžios prievarta piliečiams iššaukdavo piliečių atsakomąją prievartą prieš valdžią, o kartu ir perversmus bei revoliucijas.

Valstiečių partija gavo valdžią ir savo santykį su visuomene apibrėžė kaip dvarponio ir baudžiauninkų. Įsivaizdavimas, kad ši valdžia bus geresnis ir teisingesnis dvarponis, nei iki šiol buvusios valdžios, yra neteisingas iš principo. Mat į visuomenę (rinkėjus) negalima žiūrėti kaip į baudžiauninkus. Tai tiesiog laisvi piliečiai, kurie turi susitarti, o valdžia tik turi nubrėžti susitarimo rėmus bei taisykles.

Tačiau valstiečiai net neslepia savo požiūrio į tautą ir nelaiko jų laisvais bei atsakingais piliečiais. Štai tik keli „perliukai“ iš dabartinės valdžios lūpų, gal nebūtinai pažodžiui perteikti: .

• Baškienė ir A.Širinskienė organizuoja konferenciją, kurios leitmotyvas – laisvas žmogus yra blogis, jį reikia perauklėti;
• Karbauskis: „Lietuviai ne ispanai, jų negali išmokyti“;
• Karbauskis apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymą: „Studijuodamas mačiau, kaip sėklina karves, tai su moterimis irgi panašiai“.
• Skvernelis: „Visi, kurie nepritaria alkoholio įstatymo pataisoms, yra alkoholikai“.
• Karbauskis: „Roko koncertas prie Seimo skirtas alkoholio pramonės tikslams“.
• Veryga: „Mes ne su kaimo girtuokliais kovojame“.

A.Verygai pridursiu nuo savęs: Tikrai, gerbiamas ministre, daugiausiai Jūs kovojate su restoranais ir barais, kuriuose išgeriama tik 9 procentai viso alkoholio. Pasakykite iki galo – kovojate su laisvais ir atsakingais žmonėmis, kurie po kultūringo poilsio restorane netampa alkoholio vergais.

Štai tokios šiandieninės valdžios „grietinėlės“ mintys. Jas palydi ir konkrečios įstatymų iniciatyvos – spaudoje po lygiai gerų ir blogų žinių, uždrausime negražiai kalbėti apie juridinius asmenis ir pan.

Po šių minčių laisvam piliečiui nelieka abejonių – valdžios Dvarponis mus laiko baudžiauninkais. Žinau, kad yra ir besidžiaugiančių tokia retorika ar veiksmais, bet jiems priminsiu Bernardą Brazdžionį : „Vergams palikim vergo naktį klaikią…“

Visiškai sutinku su žurnalistu Andriumi Tapinu, kuris tokią ir panašią valstiečių komunikaciją vadina patyčiomis iš visuomenės. Bet dar tiksliau pasisakė apžvalgininkas Rimvydas Valatka – tai valstiečių kerštas laisviems žmonėms, todėl, kad jie laisvi.

Dvarponis laisvų žmonių nemėgsta. Jis nežino, kaip su jais elgtis. Jis žino, kaip elgtis tik su baudžiauninkais ar vergais, už kuriuos reikia ne tik padaryti, bet ir galvoti.

Vietoje A.Tapino mėgiamų haiku:

„Neabejoju, kad kas kitas gali net galvoti už mane, bet visiškai nepageidautina, kad jis tai darytų“. H. D. Thoreau, 1854.