Kaip jau tapę įprasta, jaukiai įsikūrę restorane „Muskatas”, vakaro svečiai su susižavėjimu klausėsi puikios A. Lansbergienės įžangos, pradėjusios vakarą tema „Ikimokyklinis ugdymas Vilniuje – kuo galime pasidžiaugti, o ką reikia tobulinti?”. Savo kalboje A. Landsbergienė akcentavo vaiko ir jo santykio su aplinka, nesvarbu ar tai darželis, sekmadieninė mokyklėlė, ar jo namai, svarbą jo raidai, pristatė naujausius mokslinių tyrimų pavyzdžius, pasaulinės praktikos atgarsius ir jų trukūmą ar sėkmingus atvejus Lietuvoje. Svarbiu diskusijos akcentu tapo tai, kad A. Landsbergienė yra kuriantis žmogus – jos kalboje nebuvo laidomos aštrios strėlės dabartinės sistemos atžvilgiu, tačiau gerosios praktikos pavyzdžiai, jau dabar taikomi jos įkurtoje ikimokyklinio mokymo įstaigoje „Vaikystės sodas”, leido vakaro svečiams ir diskusijoms dalyviams pajusti kokia galėtų būti vaiko ugydymo siekiamybė.
Sunku apibendrintis, kas buvo pasakyta diskusijos metu, nes ji buvo tokia, kaip ir jos temos objektas – vaikas: dinamiška, skardų juoką keičianti susirūpinimo gaidelėmis, šiek tiek nerūpestinga, tačiau visas problemas matanti šiek tiek kitaip. Be kita ko, vakaro svečių klausimai palietė daugybę temų ir kiekvienas iš atėjusiųjų iš diskusijos pasiėmė sau aktualius akcentus. Tačiau visuose aspektuose galima pastebėti vieną dalyką – būtina bendrauti su vaiku, neapibrėžti jo ankstyvuose rėmuose, stebėti jo gebėjimus, nuotaikas ir tokiu būdu padėti jam pasirinkti savo siekiamybes, o ne primesti tas, kurios mums patiems atrodo tinkamos. Taip turėtų elgtis tiek tėvai, tiek ugdymo įstaigų darbuotojai. Galbūt pastarųjų specialistų rengimo sistema Lietuvoje nėra tobula, tačiau pirmiausia, anot A. Landsbergienės, turėtų pasikeisti visuomenės požiūris į švietimo sistemos darbuotojus. Tik tokiu būdu joje būtų galima sulaukti motyvuotų ir į edukologiją rimtai žiūrinčių jaunuolių, kurie užtikrintų kokybiškos edukologijos sklaidą ir praktinį įgyvendinimą.
Negalima nesižavėti pranešėjos užsidegimu ir atsidavimu savo veiklai bei profesijai. Jos įtaigūs pasakojimai, noras dalintis patirtimi ir žiniomis diskusiją pavertė puikia proga visiems apsvarstyti auklėjimo klausimus, kelti naujus ir patiems ieškoti į juos atsakymų, siekiant, kad pačių mažiausiųjų ateičiai būtų padėti geri ir stiprūs pagrindai. A. Landsbergienės pavyzdys parodo, kiek daug gali nuveikti ir žmonių savo idėjomis uždegti žmogus, mylintis savo veiklą ir tikintis jos reikšmingumu.
Savo ruožtu Vilniaus liberalai pažada, kad tokių diskusijų ir įdomių pranešėjų sulauksime kas mėnesį. Kviečiame sekti informaciją mūsų informaciniuose kanaluose.
Jūsų dalyvavimas, klausimai ir susidomėjimas yra labai laukiami!
Vilniaus diskusijų organizatorių vardu parengė Algirdas Kviklys.