Silpnai arba labai silpnai – kaip iš Vyriausybės, kone tris mėnesius rašiusios ir perrašinėjusios legendomis apaugusį Vyriausybės priemonių planą.

Pirma: grasinimai naikinti 2 pakopos pensijų fondų dalį, nutraukiant pervedimus iš „Sodros“ – tokia žinia siunčiama šimtams tūkstančių tų, kurie kaupė ir tebekaupia senatvei. Beje, žinodami aiškius valstybės įsipareigojimus.

Todėl šiandienos premjero aiškinimai, kad sukaupti pinigai nebus nusavinti, skamba labai nerimtai. Juokingiausia, kad stabdyti „Sodros“ pervedimus į pensijų fondus premjero reikalauja ne kas kitas, o dabartiniai pensininkai (Lietuvos pensininkų sąjunga), jau nekaupiantys patys, bet norintys atimti iš kitų, gal net savo vaikų ir anūkų.

Blogiausia, kad negalvojama, kaip sustiprinti privataus kaupimo sistemą, bet svarstoma, kaip ją sunaikinti.

Antra: besitęsiantis serialas dėl 9 proc. PVM šildymui atsisakymo (arba mokesčių už šildymą padidinimo).

Nuo naujojo Seimo veiklos pradžios iki šiandien šiuo klausimu – jokio progreso. Vėl kartojama, kad „lengvatą“ reikia naikinti, bet kas ir kaip vietoj to bus pasiūlyta žmonėms – žinių nėra.

Ar tai reiškia, kad valdantieji savo sprendimu tiesiog du kartus padidins išlaikytinių skaičių (iki 260 tūkst.) ir visos savivaldybės turės į valias darbo mokant kompensacijas bei įvairias socialines išmokas?

Trečia: net atsisakius nepasvertų solidarumo ar dyzelinių automobilių mokesčių, Vyriausybės priemonių planas stebuklingai nepagerėjo. Pirmiausia todėl, kad jame su žiburiu reikia ieškoti atsakymo į esminį klausimą – „KAIP“? Dėl visų mokestinių lengvatų žadama apsispręsti iki ateinančios vasaros, dėl mokesčių ūkininkams – taip pat.

Šiandien finansų ministras V. Šapoka pristatydamas Vyriausybės planą sakė, kad reikia spręsti skurdo problemą, sudaryti žmonėms galimybes dirbti ir užsidirbti, investuoti į inovacijas bei įvesti mokesčių lengvatas pradedančiam verslui. Su tuo visiškai sutinku. Bet KAIP Vyriausybė tai įgyvendins?

Čia neužtenka esamo finansų ministro paaiškinimo: „Padarę, kas numatyta Vyriausybės plane, iš tikrųjų galėsime žymiai drąsiau svajoti apie gražią Lietuvos ateitį“. Vyriausybės ir valdžios darbas – ne tik svajoti.

Pritariu, kad dėl buvusio Seimo vicepirmininko M. Basčio ir jo buvusių ar esamų ryšių reikia kuo greičiau atsakyti į visus klausimus. Tikiuosi, tas bus padaryta per trumpiausią įmanomą laiką, negaišinant ir taip stringančio Seimo darbo.

Dėl kito Seimo nario – K. Pūko – vis dar laukiu paties Seimo nario atsistatydinimo. Jei Seimo narys savo veiksmų ir iš to išplaukiančių pasekmių neįvertins pats, sieksime, kad tai padarytų visas parlamentas.