Šiandien asmeniškai prašau Jūsų, žmonių, kurie kasdien nuoširdžiai dirbate, rūpinatės savimi ir savo artimaisiais, palaikykite per šiuos rinkimus liberalus.
Žinau, kad nusivylėte, kad pykstate. Dėl Eligijaus Masiulio poelgio ir man labai skauda. Ir aš žiauriai pykstu. Kiekvieną dieną. Kiekvieną kartą, kai sutiktas žmogus pasako: „Jūs mane nuvylėte“. Nes iš tiesų nuvylėme. Neklauskite manęs, kaip taip galima elgtis, nes taip elgtis negalima. Pykstu ant savęs, kaip galėjau būti toks aklas ir arogantiškas, kad manyčiau, jog viskas yra gerai, kai, akivaizdu, gerai nebuvo. Juk turėjau pamatyti, kas vyksta už nugaros, o nepamačiau. Kas iš to, kad mes šiandien skaidresni ir švaresni nei bet kada, bet neturime Jūsų pasitikėjimo? Man šis metas – asmeninio išbandymo metas. Žinojau, kad turiu pakelti garbingą, tačiau į purvą įmestą liberalų vėliavą. Šiandien mūsų vėliava vis dar su ta neišplauta dėme. Prireiks laiko, kol įrodysime, kad pasikeitėme.
Suprantu, kad Jūsų, žmonių, kurie palaikėte ir balsavote, mums skirtą bausmę teks nešti ilgai. Suprantu, kad ir šį savaitgalį galite mus nubausti nebalsuodami. Jūs turite tam pilną teisę. Bet prieš pasirinkdami, prašau, pagalvokite dar kartą, ar Jums reikia Seime žmonių, kurie nuosekliai gina liberalias idėjas. Atsimenu, kodėl tapau politiku. Tiesiog pasidarė baisu, kad Lietuva pasuks keliu, kurį apibūdina principas: „jei kas turi – atimk, jei kas juda – aptverk, jei kas galvoja – užčiaupk, jei kas išsišoka – nusodink“. Šis nerimas išlieka ir dabar. Politika, Seimas toli gražu nėra tai, kas kelia pasitikėjimą, natūralų pagarbos jausmą. Tačiau pasidavus įspūdžiui „o kas man iš to“, arba „jie visi tokie“, ir nenuėjus į rinkimus, į pavojų pastatytume ir save, ir savo šalį, mažiausiai – savo ketverių metų ateitį. Juk liberalai buvo ir yra ta jėga, kuri seimūnams nuolat primena, kad mokesčių didinimas nėra joks gėris. Liberalai gina teisę žmogui būti savimi – kokių įsitikinimų ar gyvenimo būdo jis bebūtų. Liberalai vieninteliai traukia į dienos šviesą kitoms partijoms nepatogius klausimus, kurie rūpi žmonėms, pavyzdžiui, civilinė partnerystė be jokių išlygų, pagalbinis apvaisinimas šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikų. Svarbu, kad moralizuotojai pakeltais balsais ir nusuktais žvilgsniais neaiškintų, kaip reikia gyventi žmogui, kuris ir taip atsakingai rūpinasi savimi ir aplinkiniais. Svarbu, kad Seime būtų jėga, kuri šiuos dalykus daro ne priešokiais, ne atsitiktinai, ne per klaidą, ne teisindamiesi, ne „žingsnis pirmyn, du atgal“ principu, o nuoširdžiai ir atkakliai. Pateikdami aiškius argumentus, įtikindami ir patraukdami kitus. Yra dar daugiau ilgai lauktų ir jau pribrendusių dalykų, kurie įvyktų, jei Seime būtų daugiau liberalų. Būtų mažesni mokesčiai, auginantiems vaikus. Reinvestuojamas pelnas būtų neapmokestinamas. Sodros lubos būtų žemesnės ir galiotų ne dviem šimtams žmonių, o daug kartų platesniam dirbančiųjų ratui. Vardą ir pavardę žmogus dokumente galėtų rašyti ir su į lietuvišką abėcėlę neperkeltomis W, Q, X (jas kompiuteryje radau labai lengvai). Liberalams Vakarų pasaulio idealai ir principai yra be jokių „bet“, o drąsa žengti į ateitį su ambicija būti pirmiems ir geresniems, be jokių „mes dar tam nepribrendę“ priemaišų. Liberalai šiandien – aiškūs ir nuspėjami. Mes kovosime už tai, ką sakome, nes mūsų programa, darbai ir įsitikinimai yra darni visuma. Čia nerasite sovietmečio ilgesio aidų, kaip pas socdemus, ar moralistinio nurodinėjimo, kaip pas konservatorius. Jei balsuosite už liberalus, tai ir bus išrinkti liberalias vertybes ginantys. Jei Jūsų valia ateinantys ketveri metai bus be stipraus liberalų balso Lietuvos politikoje, tai to laiko niekas nesugrąžins. Jis tiesiog bus prarastas. Todėl prašau Jūsų – supraskite mus ir palaikykite, pasitikėkite avansu. Ne vardan liberalų, o vardan liberalių vertybių.