Daugelis pripažįsta, kad kurti savo svajonių namus yra vienas maloniausių užsiėmimų gyvenime.

Nusprendus statytis namą, reikėtų įvertinti, kiek žmonių jame gyvens, ir kad jis reikalaus nuolatinės priežiūros. Kuo daugiau kvadratinių metrų – tuo daugiau reikės darbo ir finansinių išteklių jį prižiūrint ir remontuojant. Nedideli namų projektai tarp gyventojų yra populiarūs dėl savo ekonomiškumo. Optimaliausias gyvenamojo namo plotas yra iki 80 m² – tokį namą nesudėtinga tvarkyti ir prižiūrėti. 80 m² namus dažnai renkasi jaunos 2– 4 asmenų šeimos arba vyresnės poros, kurių vaikai kartu nebegyvena. 80 m² namą patogiausia planuoti vieno aukšto, jis puikiai tilps net ir standartiniame miesto 6 arų sklype.

Be to, tokius projektus architektai greičiau parengia, o statybininkai – pastato.  Maži namai greičiau suprojektuojami bei pastatomi dėl šių priežasčių:

• Namui iki 80 m2 statybų metu nėra privaloma samdyti techninį prižiūrėtoją. Nors ir statydami nesudėtingą statinį žmonės apsisprendžia techninę priežiūrą samdyti, taip užsitikrinant norėdami statybos darbų kokybę.
• jų statybai nereikia didelės statybininkų komandos arba galite statyti savo rankomis, t.y. ūkio būdu;
• funkcionalia išplanuotame 80 m2 name telpa visos būtiniausios patalpos: svetainės, virtuvės ir valgomojo zona: 30 – 40 m²; 2–3 miegamieji kambariai: 9–12 m². Likusią erdvę turi dalintis pagalbinės patalpos: holas, sandėliukas/katilinė, 1 vonios kambarys – šioms patalpoms dažniausiai tenka nedaug vietos.
• maži projektai nereikalauja tiek daug įvairių statybinių medžiagų;
• nedidelių namų statybos procesas yra paprastesnis, todėl rangovams kyla daug mažiau problemų;
• mažo namo projektą yra daug paprasčiau paruošti, suprojektuoti ir įregistruoti jau baigtą statinį;
• greitesnė statyba paprastai reiškia efektyvesnį finansavimą – mažesnius kreditus, jų palūkanas bei lengvesnes sąlygas jiems gauti.

Mažų namų planai yra netik pigiau ir greičiau suprojektuojami bei pastatomi, bet ir pigiau išlaikomi. Jūsų mėnesinės sąskaitos už šildymą ir kitas paslaugas bus žymiai mažesnės. Kuo mažesnis namas, tuo mažiau išleisite įvairiems baldams ir kitiems namo interjero akcentams, o nedidelis namo plotas skatina jo gyventojus aktyviau bendrauti tarpusavyje.

Maži namai tampa populiarūs, galbūt, netolimoje ateityje taps ir tendencija.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigalios įstatymas, kuriame Seimas pritarė Vyriausybės siūlymams suteikti subsidijas pirmą būstą regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms, nevertinant jų pajamų. Pagrindinis šio siūlymo tikslas yra regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas.

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais projektais, jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vaiką auginantis vienas tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 35 metų, galėtų pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:

• neauginančioms vaikų – 15 %
• auginančioms 1 vaiką – 20 %
• auginančioms 2 vaikus – 25 %
• auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 %

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Ji būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.

Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 % būsto kredito sumos. Parama būtų skiriama įsigyjant pirmą būstą tik regione. Kompensacijos nebus taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenos, taip pat dalyje Palangos miesto.

Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

Pagal siūlymą, jauna šeima, kuriai suteikta subsidija būsto kreditui pirmajam būstui įsigyti, negalėtų visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.

Kaip vyktų subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:

1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
2. Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.

Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad, jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, jie vis tiek  prašymo teikimo metu buvo 35-erių ir atitinka kriterijus.

4. Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
5. Kredito įstaiga per du mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.